*Atėjo Mitsuki.. Švelnus žiemos vėjelis kedeno jos trumpus plaukus.. Ji nešė kažką rankoje... Iš arčiau pasižiūrėjus ten buvo peilis, o jos ranka buvo kruvina.. Šalia jos ėjo jos gyvūnėliai...*
-Maniau, kad dvasios nekraujuoja.. *tarė ji jiems*
-Ne. Kraujuoja tavo žmogiškasis pavidalas, o ne tu. *Paaiškino jai Mist*
-Mmm... Bet jūsų žmogiškieji pavidalai dar nekraujavo O.o
-Deja... Mes kraujavome daugiau negu tu matei..
*Mitsuki nusijuokė.. Atsisėdo ant pievos šalia minkštų kačiukų ir tarė*
-Kodėl aš viena..?
-Na..
*Trumpam kačiukas nutilo..*
-Ar dėl mano išvaizdos?
-Mes nežinome Mitsuki..
*Mitsuki supratus, kad Dark kalba rimtai nusuko galvą ir ilgai žiūrėjo į saulėlydį..*